Pasaulio statybų pramonėje naudojamos medienos kiekis kasmet didėja: vis daugiau žmonių supranta, kad mediena yra natūrali, atsinaujinanti medžiaga, pasižyminti puikiomis fizinėmis savybėmis įvairioms reikmėms. Be to, medienos naudojimas atitinka griežčiausius aplinkosaugos standartus dėl energijos vartojimo efektyvumo. Deja, Lietuvoje, nors šalies medienos gamyba viršija du milijardus eurų, medienos naudojame labai mažai. Dėl to paprastų vartotojų ir net daugelio statybos pramonės profesionalų žinios apie terpę yra menkos, nes kokybės kriterijai žemi, o renkantis statybines medžiagas tenka atitikti prekybininkų sąžiningumą. Bėda ta, kad didžiosios Lietuvos medienos apdirbimo įmonės savo produkciją daugiausia gamina eksportui, todėl pirkėjams dažnai tenka tenkintis smulkesniais juostinių pjūklų gaminiais, kurių kokybė neretai kelia didelių abejonių.

Lengvai įvertinami parametrai – paviršiaus vizualinis vaizdas ir geometrinių matmenų tikslumas – iš pradžių dar atitinka nurodytą gaminio specifikaciją, tačiau drėgmės kiekis terpėje dažniausiai būna gerokai didesnis nei leidžiama, nors būtent tai daugiausia ir lemia gaminio patvarumą ir ilgaamžiškumą. Pagrindinė priežastis yra ta, kad dauguma medienos gaminių pardavėjų stengiasi pateikti natūraliai išdžiovintą terpę kaip džiovintą, nors tarp pramoninių namelių, kurie buvo džiovinti saulėje, yra didžiulis kokybės skirtumas. Kai perdangoje sumontuota juosta su medine stogo konstrukcija tarnauja ilgiau, kiekvienas medienos gaminių vartotojas turėtų suprasti šį skirtumą.

Kuo yra important giovinimas?

Bet koks rąstas, gautas iš miško, yra iš jo pagaminta mediena, kurios natūralus drėgnis yra nuo 50 iki 100%. Pirma suvirškinama žiniasklaida praranda savo profesinę kalbą, vadinamą laisvőj drėgmę, todėl vaizdiniai paketai nepastebimi. Tačiau drėgmės lygiui pasiekus apie 30%, medienos ląstelės pradeda išskirti vandenį, o šio proceso metu mediena keičia savo geometrinius matmenis. Dėl to, su ja sumontavus šlapią juostą, ji džiūdama nepataisomai susitraukia, trūkinėja ir džiūsta, o be to gana greitai atsiranda mėlynių ir kitų žymių, todėl konstrukcijos tarnavimo laikas sutrumpėja kelis kartus, tai greitai tampa nestabilus ir net pavojingas.

Norint to išvengti, būtina naudoti džiovintas terpes, kurių drėgnumas atitinka vidutinę aplinkos oro drėgmę numatytoje naudojimo vietoje.

Plačiausiai statybų sektoriuje naudojami medienos gaminiai - išorės apdailos juostose, taip pat sienų konstrukcijų stogai - standartiškai džiovinami iki 18% drėgmės, kuri laikui bėgant būtų pasiekta natūralioje kaimo aplinkoje. Tokia terpė išlaikys pastovias fizines kilimėlio savybes visą jo tarnavimo laiką. Medienos gaminius, skirtus vidaus darbams, reikia džiovinti iki 12%, kitaip jie natūraliai įtrūks ir baldų gamyboje naudojami 10% yra mediena, kurios drėgnumas net 8%.

Tačiau svarbu suprasti, kada sausos medžiagos neturėtų būti naudojamos ten, kur jos nebūtų naudojamos – priešingu atveju, laikui bėgant, drėgmės lygis terpėje dėl supančios aplinkos įtakos medžiaga išbrinks.

Kaips properly izjiovinta?

Žmonės jau seniai suprato, kad sausos medienos mechaninės savybės geresnės, o geometrinis stabilumas daug didesnis, todėl mediena natūraliai džiovinama tūkstančius metų. Procesas itin paprastas ir nereikalaujantis žmogaus įsikišimo – oras, cirkuliuodamas per medienos sluoksnius, ištraukia drėgmę iš medžio; Saulė turi didžiausią įtaką augimui. Teoriškai statant tokias trobeles galima pasiekti ir reikiamą 18% drėgnumą. Tačiau tai greičiausiai užtruks kelerius metus, nes nė vienas verslininkas nėra pasirengęs užšaldyti savo lėšų medienos saugyklose ilgesniam laikui. Todėl praktiškai natūraliam džiovinimui paprastai skiriame porą savaičių, per kurias, priklausomai nuo matmenų, saulės ir vėjo intensyvumo, mediena pasiekia 24-25% drėgmės lygį. geriausiu atveju. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra daug sausų ir saulėtų dienų, daug kur, kur prekiaujama medienos gaminiais, oro drėgnumas viršija 30%.

Siekdamos gauti naudojimo paskirtį atitinkantį drėgmės kiekį, o užsienio rinkose tam yra keliami savaime suprantami reikalavimai, eksportuojančios įmonės naudoja dirbtinius oro kondicionierius, naudoja pramoninius džiovintuvus, kurių veikimas grindžiamas tais pačiais fiziniais principais. kurie veikia natūralius oro kondicionierius. Skirtingai nuo saulės, kuri yra žmogaus nevaldomas vėjas, medienos džiovinimo kompiuterinė programa valdo oro srautą, temperatūrą ir drėgmę, taip pat galima palaikyti labai tikslų mikroklimatą, taip pasiekiamas maksimalus džiovinimo greitis. Tai, žinoma, priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių svarbiausias yra galutinio naudojimo namelių medienos dydis. Pavyzdžiui, mažos stogo juostos arba plonos kasdieninės juostos iki 18 % drėgmės gali būti išdžiovintos per tris dienas, o laikančiųjų konstrukcijų sijos išdžiūsta nuo penkių iki šešių dienų. Jei terpėje palaikoma 10 % drėgmės 12 %, jiovinimo laikas padvigubėja.

Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, džiovintai spygliuočių medienai krosnyse naudojama dviejų rūšių mediena. Seniausi yra plačiausiai naudojami cikliniai įrenginiai, kurių pagrindą sudaro kompiuterizuotas valdymo pultas ir metalinė vėdinimo kamera 50-300 m3 talpos laikmenoms. Kameros dedamos į tarpinėmis atskirtas medines stelažus, kur išdžiovinamos ir išimamos – tokį procesą galima pakartoti kitoje partijoje. Tačiau pastaraisiais metais nuolat veikiančiose džiovyklose, kurios susideda iš ilgo tunelio, kuriuo mediena lėtai juda konvejeriu, yra įvairaus režimo mikroklimatas, o išvažiuojant pasiekiamas pasiekiamas drėgmės kiekis.

Abiem atvejais tolygų oro srautą užtikrina ventiliatoriai, temperatūra reguliuojama kaitinimo elementais, kurie daugumoje juostinių pjūklų valdomi šildymo katilais, kūrenami medienos apdirbimo likučiais, drėgmės lygis reguliuojamas imant sausą orą iš lauko, drėgną orą sukuria vandens purslai.

"Ciklinio veikimo kamerų privalumai yra įmonės gamybos lankstumas – kiekvieno džiovinimo ciklo metu galima apdoroti įvairaus dydžio medžiagą, naudojant skirtingą mikroklimato režimą. Tačiau tokio džiovinimo kaštai yra didesni, nes energijos vartojimo efektyvumas nėra toks didelis, tačiau yra spragų pakrovimo ir iškrovimo būduose“, – apie abiejų metodų skirtumus kalbėjo Nils Kazaks, AB PATA gamybos įmonės direktorius, daugiau nei 20 metų patirtį šioje srityje turintis profesionalas. derliaus nuėmimas.

"Kita vertus, didžiausias nepertraukiamo veikimo privalumas yra būtent tolygus medienos srautas, dėl kurio sumažėja gamybos sąnaudos ir supaprastėja logistika. Didžiausias trūkumas yra tai, kad nėra lankstumo, nes ilgų tunelių mikroklimatas yra pritaikytas prie to, kad jis džiūsta iki tam tikro drėgmės lygio Pjautinė media of real dimensions perkelių procesas yra ilgas."

Kadangi žaliava džiovinama pramoninėje trobelėje, ją būtina rūšiuoti prieš tolesnį ilginimą, įstrižimą, profiliavimą ir kalibravimą, nes džiovinimo proceso pabaigoje atsiranda medienos pažeidimų, daugiausia įtrūkimų. Išnagrinėjus kiekvieną medienos gaminį atskirai, juos galima suskirstyti pagal kokybės klasę, taip suteikiant įmonei naudingiausią rezultatą, o galutiniam vartotojui – tinkamiausią medienos gaminį konkrečiai naudojimo paskirčiai.

Lietuvoje naudojama pušies mediena yra vizualinė pušies medienos klasifikacija, pagrįsta Šiaurės šalių sistema, kur medžiaga skirstoma į pagrindines A, B, C ir D klases, o aukščiausios kokybės A klasė skirstoma į 4 pogrupius. Pagrindiniai vertinimo kriterijai yra įtrūkimai, įtrūkimai, įbrėžimai, mechaniniai pažeidimai, įtrūkimai, deguto kišenės, kenkėjų pažeidimai, pluošto praradimas, puvimas, įvairių formų defektai. Kita vertus, pagal Europos Sąjungos standartą, atliekant stiprumo bandymą, pjautinei medienai priskiriama viena iš šešių stiprumo klasių - C14, C16, C18, C22, C24 arba C27.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su žurnalu "Baltijos Koks".