Išorinės lauko dailylentės

Pasirinkimas 

Medžių rūšys

Medinės išorės apdailos lentos daugiausia gaminamos iš eglės. Jo mediena yra tankesnė ir patvaresnė nei pušies, todėl eglės medžiagų deformacijos rizika dėl drėgmės yra daug mažesnė, o lentos tarnauja ilgiau. Be to, džiūvimo metu eglės medienoje užsidaro poros, didėja jos biologinis atsparumas, todėl eglės apdailos lentų nereikia impregnuoti medienos konservantais. Tai nereiškia, kad apdaila nebūtina. Pavyzdžiui, pramoninio dažymo metu plokštės pirmiausia padengiamos gruntu, kuriame yra prieš pamėlynavimą ir pelėsį stabdančių veikliųjų medžiagų.

Profilis

Namų fasadams ir kitiems lauko darbams labiausiai rekomenduojamos pusės svaro apdailos lentos. Jei jos tinkamai sujungtos ir pritvirtintos, vanduo iš lentų nutekės, nepatekdamas į jungtį. Kita vertus, išorės apdailos lentų forma ir profilis turėtų būti parenkami priklausomai nuo pastato vietos ir architektūros. Siauresnės apdailos lentos su ryškiu profiliu geriau tinka mažiems fasado paviršiaus plotams ir daro juos oresnius, o platesnis ir nepastebimas profilis tiks didesniems fasadams uždengti. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad kuo storesnės medinės išorės apdailos lentos, tuo mažesnė drėgmės sukeltų deformacijų rizika ir ilgesnis fasado eksploatavimo laikas. Todėl išorės apdailai rekomenduojame naudoti bent 18 mm storio lentas.

Paviršiaus apdaila

Išorės apdailos lentas galima rinktis lygiu pjautu arba lygiu obliuotu paviršiumi. Lygiai nupjauto paviršiaus lentos gali sugerti iki 60% daugiau dažų, be to, jie geriau sukimba su paviršiumi ir prasiskverbia giliau į medienos poras, todėl fasado tarnavimo laikas pailgėja iki dviejų kartų. Tuo pačiu metu įvairūs nešvarumai ir dulkės labai gerai prilimpa prie tokių apdailos lentų. Todėl jei pastatas yra daug oro užterštumo vietoje, geriau rinktis lygias obliuotas apdailos lentas, kurias būtų galima lengvai nuvalyti specialiomis priemonėmis. Dėl to, nors dažų dangą teks atnaujinti dažniau, fasadą prižiūrėti bus lengviau. Vietoje dažant išorės apdailos plokštes yra didelė rizika, kad nepavyks padengti vienodo storio dažų sluoksnio ir taip užtikrinti tolygų džiūvimą. Todėl geras sprendimas – rinktis pramoniniu būdu dažytas lentas, apdorotas nedulkėtoje patalpoje, esant atitinkamam ir pastoviam temperatūros ir drėgmės režimui, dengiant apdailos medžiagą tiksliai gamintojo nurodyto storio. Ši apdaila užtikrina aukštą kokybę ir ilgą tarnavimo laiką, o pramoninis dažymas taip pat gali būti pigesnis, ypač dideliais kiekiais. Nepriklausomai nuo paviršiaus apdailos kokybės, medinis fasadas yra labai jautrus drėgmei, ypač nuo šlaitinio lietaus ir vandens purslų iš žemės. Siekiant pailginti medinio fasado tarnavimo laiką, pastato cokolio aukštis turi būti didesnis nei 30 cm, o karnizo plotis – daugiau nei 60 cm.

Tūris

Skaičiuojant reikiamą išorinių apdailos plokščių tūrį, rekomenduojama prie bendros kvadratūros pridėti papildomą 5-10% rezervą. Vėliau užsakyti nedidelį papildomą kiekį bus varginantis ir brangus tiek jums, tiek pardavėjui, ypač pramoniniu būdu dažytų apdailos lentų atveju. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į parduotuvėje nurodytus apdailos lentų matavimo vienetus. Faktiniai kvadratiniai metrai nurodo tikslius lentos kaip gaminio matmenis, o vardiniai kvadratiniai metrai – dangos plotą, neatsižvelgiant į lentjuosčių vietas. Jei minima tikroji kvadratūra, reikalingo medžiagų kiekio skaičiavimai tampa sudėtingesni, nes reikia pridėti milimetrus, kurie bus prarasti jungiant plokštes sandūrose.

SANDĖLIAVIMAS IR MONTAVIMAS

Sandėliavimas statybvietėje

Laikant lauko apdailos plokštes statybvietėje, jos turi būti iš viršaus ir šonų uždengtos plėvele, apsaugančia medžiagą nuo drėgmės ir UV spindulių. Po pakuote, naudojant tarpiklius, reikia palikti pakankamai didelį vėdinimo tarpą, o rekomenduojamas rietuvės aukštis virš žemės – 15 centimetrų. Jei pakuotė pažeista, ją reikia pataisyti arba pakeisti. Iš eilės kraunant dažytas medžiagas, tarp kiekvieno lentų sluoksnio reikia paskleisti plėvelės sluoksnį, kuris apsaugo paviršius nuo prilipimo ir braižymo.

Paviršiaus paruošimas

Kad išorės apdailos lentos po montavimo išliktų sausos, tarp jų ir namo sienos reikia palikti 22-25 mm pločio vėdinimo tarpą. Jis turi būti atidarytas apačioje ir viršuje, kad būtų užtikrinta oro cirkuliacija. Montuojant apdailos plokštes horizontaliai, vėdinimo tarpo lentjuostes reikia daryti vertikaliai, ne didesniu kaip 60 cm tarpu. Montuojant apdailos plokštes vertikaliai, grebėstai turi būti statomi skersai - pirmasis sluoksnis tvirtinamas vertikaliai, kad būtų užtikrintas vėdinimas, o antrasis - horizontaliai, kad būtų galima pritvirtinti apdailos lentas.

Stiprinājumi
Piemērotākie stiprinājumi ārējiem apdares dēļiem ir karsti cinkotas naglas vai nerūsējošas skrūves. Lai papildus samazinātu dēļu izliekšanās risku, var izmantot kaltās vai rievotās naglas. Noteikti nedrīkst lietot parastās celtniecības naglas – stiprinājuma vietās tās ātri sāks rūsēt. Optimālā variantā naglas vai skrūves garumam 1,5 reizes jāpārsniedz apdares dēļa biezums. Izmantojot naglu pistoli, tās jauda jānoregulē tā, lai naglas galviņa nepaliktu ārpusē, bet arī neieietu pārāk dziļi dēlī un neveidotos iedobe. Lai izvairītos no šķelšanās riska, stiprinājuma vietai vajadzētu būt vismaz 7–10 cm no dēļa gala. Ja plānots to izvietot tuvāk, dēlī iepriekš jāizurbj caurums. Jāņem vērā – lai pasargātu spundējuma vietu, ārējās apdares dēļu stiprinājuma vietas veido 1,5–2,5 cm no dēļa malas. Pēc uzstādīšanas naglošanas vietas jāpārklāj ar krāsu.

Salaiduma vietas
Nav ieteicams veidot kopā salaistus stūra savienojumus – tā vietā starp dēļu galiem labāk atstāt ventilācijas spraugu un savienojuma vietu nosegt ar dekoratīviem dēļiem.
Savienojuma vietās nozāģētie apšuvuma dēļu gali jānokrāso. Turklāt jāatceras – koka fasādes kalpošanas laiks atkarīgs arī no pareizi uzstādītām notekcaurulēm, ventilācijas sistēmas izejas un logu apdares līstēm.

KOPŠANA

Lielas mitruma režīma svārstības koka fasādes ekspluatācijas laikā var radīt apšuvuma dēļu un krāsojuma mehāniskus bojājumus, piemēram, plaisas un izliekumus. Tā ir dabiska parādība un nav uzskatāma par ražošanas defektu. Tomēr, ja šādi bojājumi tiek konstatēti, tie pēc iespējas ātrāk jānovērš, lai nepieļautu tālāku izplatīšanos. Ņemot vērā, ka koka fasāde ir pakļauta tiešai saules staru ietekmei, siltuma rezultātā no dēļiem var izdalīties arī sveķi. Visbiežāk tas krāsas pārklājumu nebojā, tāpēc sveķiem vienkārši jāļauj sacietēt – vēlāk tie viegli noņemami ar parastu birstīti. Atkarībā no izmantotā krāsas veida, krāsu toņa spilgtuma, apdares dēļu virsmas apstrādes (zāģēts/ēvelēts), ēkas atrašanās vietas un daudziem citiem faktoriem, pirmā krāsas atjaunošana var būt jāveic jau pēc trim vai pat tikai 15 gadiem. Precīzu kopšanas instrukciju sniegs pārdevējs. Vienīgi jāatceras – pirms krāsas atjaunošanas fasāde uzmanīgi jānotīra no netīrumiem un putekļiem, bet pelējuma vietas jāapstrādā ar speciālu līdzekli tā likvidēšanai. Koksnes mitruma līmenim krāsošanas laikā jābūt zem 20%, temperatūrai jābūt vismaz +5°C un relatīvajam gaisa mitrumam – zem 80%.