Išorinės lauko dailylentės

Išorinės lauko dailylentės

Išorinės lauko dailylentės daugiausia gaminamos iš eglės ir pušies. Namų fasadams ir kitiems lauko darbams labiausiai rekomenduojamos apdailos lentos su pusine įlaida. Tinkamai sumontavus ir pritvirtinus, vanduo nuo lentų nuteka nepatekdamas į jungčių vietą. Kita vertus, lauko dailylenčių formą ir profilį reikėtų rinktis atsižvelgiant į pastato vietą ir architektūrą. Siauresnės dailylentės su ryškiu profiliu geriau tinka mažiems fasado paviršiaus plotams ir jiems suteikia erdviškumo, o platesnis ir labiau nepastebimas profilis tiks didesniems fasadams uždengti.





Praktiniai patarimai, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį renkantis, užsakant ir montuojant medines išorės apdailos lentas.

Pasirinkimas 

Medžių rūšys

Medinės išorės lauko dailylentės daugiausia gaminamos iš eglės. Jo mediena yra tankesnė ir patvaresnė nei pušies, todėl eglės medžiagų deformacijos rizika dėl drėgmės yra daug mažesnė, o lentos tarnauja ilgiau. Be to, džiūvimo metu eglės medienoje užsidaro poros, didėja jos biologinis atsparumas, todėl eglės apdailos lentų nereikia impregnuoti medienos konservantais. Tai nereiškia, kad apdaila nebūtina. Pavyzdžiui, pramoninio dažymo metu plokštės pirmiausia padengiamos gruntu, kuriame yra prieš pamėlynavimą ir pelėsį stabdančių veikliųjų medžiagų.

Profilis

Namų fasadams ir kitiems lauko darbams labiausiai rekomenduojamos pusės svaro apdailos lentos. Jei jos tinkamai sujungtos ir pritvirtintos, vanduo iš lentų nutekės, nepatekdamas į jungtį. Kita vertus, išorės apdailos lentų forma ir profilis turėtų būti parenkami priklausomai nuo pastato vietos ir architektūros. Siauresnės dailylentės su ryškiu profiliu geriau tinka mažiems fasado paviršiaus plotams ir daro juos oresnius, o platesnis ir nepastebimas profilis tiks didesniems fasadams uždengti. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad kuo storesnės medinės išorės lauko dailylentės, tuo mažesnė drėgmės sukeltų deformacijų rizika ir ilgesnis fasado eksploatavimo laikas. Todėl išorės apdailai rekomenduojame naudoti bent 18 mm storio lentas.

Paviršiaus apdaila

Išorės lauko dailylentės galima rinktis lygiu pjautu arba lygiu obliuotu paviršiumi. Lygiai nupjauto paviršiaus lentos gali sugerti iki 60% daugiau dažų, be to, jie geriau sukimba su paviršiumi ir prasiskverbia giliau į medienos poras, todėl fasado tarnavimo laikas pailgėja iki dviejų kartų. Tuo pačiu metu įvairūs nešvarumai ir dulkės labai gerai prilimpa prie tokių apdailos lentų. Todėl jei pastatas yra daug oro užterštumo vietoje, geriau rinktis lygias obliuotas apdailos lentas, kurias būtų galima lengvai nuvalyti specialiomis priemonėmis. Dėl to, nors dažų dangą teks atnaujinti dažniau, fasadą prižiūrėti bus lengviau. Vietoje dažant išorės apdailos plokštes yra didelė rizika, kad nepavyks padengti vienodo storio dažų sluoksnio ir taip užtikrinti tolygų džiūvimą. Todėl geras sprendimas – rinktis pramoniniu būdu dažytas lentas, apdorotas nedulkėtoje patalpoje, esant atitinkamam ir pastoviam temperatūros ir drėgmės režimui, dengiant apdailos medžiagą tiksliai gamintojo nurodyto storio. Ši apdaila užtikrina aukštą kokybę ir ilgą tarnavimo laiką, o pramoninis dažymas taip pat gali būti pigesnis, ypač dideliais kiekiais. Nepriklausomai nuo paviršiaus apdailos kokybės, medinis fasadas yra labai jautrus drėgmei, ypač nuo šlaitinio lietaus ir vandens purslų iš žemės. Siekiant pailginti medinio fasado tarnavimo laiką, pastato cokolio aukštis turi būti didesnis nei 30 cm, o karnizo plotis – daugiau nei 60 cm.

Tūris

Skaičiuojant reikiamą išorinių apdailos plokščių tūrį, rekomenduojama prie bendros kvadratūros pridėti papildomą 5-10% rezervą. Vėliau užsakyti nedidelį papildomą kiekį bus varginantis ir brangus tiek jums, tiek pardavėjui, ypač pramoniniu būdu dažytų apdailos lentų atveju. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į parduotuvėje nurodytus apdailos lentų matavimo vienetus. Faktiniai kvadratiniai metrai nurodo tikslius lentos kaip gaminio matmenis, o vardiniai kvadratiniai metrai – dangos plotą, neatsižvelgiant į lentjuosčių vietas. Jei minima tikroji kvadratūra, reikalingo medžiagų kiekio skaičiavimai tampa sudėtingesni, nes reikia pridėti milimetrus, kurie bus prarasti jungiant plokštes sandūrose.

SANDĖLIAVIMAS IR MONTAVIMAS

Sandėliavimas statybvietėje

Laikant lauko apdailos plokštes statybvietėje, jos turi būti iš viršaus ir šonų uždengtos plėvele, apsaugančia medžiagą nuo drėgmės ir UV spindulių. Po pakuote, naudojant tarpiklius, reikia palikti pakankamai didelį vėdinimo tarpą, o rekomenduojamas rietuvės aukštis virš žemės – 15 centimetrų. Jei pakuotė pažeista, ją reikia pataisyti arba pakeisti. Iš eilės kraunant dažytas medžiagas, tarp kiekvieno lentų sluoksnio reikia paskleisti plėvelės sluoksnį, kuris apsaugo paviršius nuo prilipimo ir braižymo.

Paviršiaus paruošimas

Kad išorės lauko dailylentės po montavimo išliktų sausos, tarp jų ir namo sienos reikia palikti 22-25 mm pločio vėdinimo tarpą. Jis turi būti atidarytas apačioje ir viršuje, kad būtų užtikrinta oro cirkuliacija. Montuojant apdailos plokštes horizontaliai, vėdinimo tarpo lentjuostes reikia daryti vertikaliai, ne didesniu kaip 60 cm tarpu. Montuojant apdailos plokštes vertikaliai, grebėstai turi būti statomi skersai - pirmasis sluoksnis tvirtinamas vertikaliai, kad būtų užtikrintas vėdinimas, o antrasis - horizontaliai, kad būtų galima pritvirtinti apdailos lentas.

Tvirtinimo detalės
Tinkamiausios išorinės apdailos lentų tvirtinimo detalės yra karštai cinkuotos vinys arba nerūdijantys varžtai. Norint dar labiau sumažinti lentų deformacijos riziką, galima naudoti kaltinius arba griovelius. Tikrai nereikėtų naudoti įprastų statybinių vinių – tvirtinimo vietose jie greitai pradės rūdyti. Optimalioje versijoje vinies arba varžto ilgis turi viršyti 1,5 karto apdailos lentos storį. Naudojant vinių pistoletą, jo galią reikia sureguliuoti taip, kad vinies galvutė neliktų lauke, bet ir per daug neįsileistų į lentą ir nesusidarytų skylės. Kad būtų išvengta skilimo pavojaus, tvirtinimo taškas turi būti bent 7-10 cm atstumu nuo lentos galo. Jei planuojama statyti arčiau, lentoje iš anksto reikia išgręžti skylę. Reikėtų atsižvelgti - siekiant apsaugoti lentjuosčių vietą, išorinių apdailos plokščių tvirtinimo taškai yra 1,5-2,5 cm atstumu nuo lentos krašto. Po montavimo vinių įkalimo vietas reikia padengti dažais.

Sujungimo taškai
Nerekomenduojama daryti sujungtų kampinių sujungimų – vietoj jų geriau palikti ventiliacinį tarpą tarp lentų galų ir sujungimo vietą uždengti dekoratyvinėmis lentomis. Sujungimo vietose nupjauti dailylentės galai turi būti nudažyti. Be to, reikia atminti, kad medinio fasado tarnavimo laikas priklauso ir nuo teisingai sumontuotų latakų, vėdinimo sistemos išėjimų bei langų lipdinių.

PRIEŽIŪRA

Dideli drėgmės režimo svyravimai eksploatuojant medinį fasadą gali sukelti mechaninius apdailos lentų ir dažų pažeidimus, tokius kaip įtrūkimai ir įlinkimai. Tai natūralus reiškinys ir nelaikomas gamybos broku. Tačiau nustačius tokią žalą, ją reikia kuo greičiau ištaisyti, kad būtų išvengta tolesnio plitimo. Atsižvelgiant į tai, kad medinis fasadas yra veikiamas tiesioginių saulės spindulių, dėl karščio iš lentų taip pat gali išsiskirti derva. Dažniausiai jis nepažeidžia dažų dangos, todėl dervai tereikia leisti sukietėti – vėliau ją nesunkiai nuvalysite įprastu šepetėliu. Priklausomai nuo naudojamų dažų tipo, spalvos atspalvio ryškumo, apdailos lentų paviršiaus apdorojimo (pjautos/obliuotos), pastato vietos ir daugelio kitų faktorių, pirmą kartą perdažyti gali prireikti po trijų ar net tiek nedaug kaip 15 metų. Tikslias priežiūros instrukcijas pateiks pardavėjas. Reikėtų prisiminti tik tai, kad prieš perdažant fasadą reikia kruopščiai nuvalyti nuo nešvarumų ir dulkių, o pelėsio vietas apdoroti specialia priemone, skirta jį pašalinti. Medienos drėgmės lygis dažymo metu turi būti žemesnis nei 20%, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +5°C, o santykinė oro drėgmė – žemiau 80%.

Pata!