Vidaus dailylentės

Vidaus apdailos lentų parinkimas

Medžių rūšys 
Vidaus apdailai vienodai galima naudoti ir pušies, ir eglės lentas, tačiau reikėtų atsižvelgti į skirtingas abiejų rūšių medienos savybes. Pušies mediena yra įvairiaspalvė, kaitaliojasi raudoni ir geltoni tonai. Laikui bėgant jis tamsėja, o tai iš dalies, bet ne visiškai, gali kompensuoti paviršiaus apdaila, apsauganti nuo saulės UV spindulių. Nors pušies apdailos lentose yra didelių šakų, nebent jos būtų pažeistos ar nukritusios, jos nebūtų laikomos defektu. Be to, šakų mediena nėra tokia tanki kaip eglės, todėl pušies apdailos lentas dažyti galima kiek lengviau – dažai džiūdami netrūkinėja šakų vietose. Kita vertus, natūraliu būdu pušies vidaus apdaila geriausiai tiks didesnėse ir šviesesnėse patalpose, kur tamsus medžio tonas nesukurs slegiančio efekto. Kita vertus, eglės mediena yra šviesesnio atspalvio, kuri laikui bėgant pradeda šiek tiek gelsti, o to galima lengvai išvengti tinkamai apsaugant nuo UV spindulių. Nors eglė turi daugiau šakų nei pušis, tačiau jos yra neutralaus atspalvio, todėl eglės vidaus apdaila geriausiai atrodys natūralia forma, ypač mažose patalpose ar patalpose su silpnu apšvietimu. Eglės apdailos lentos dažymui nėra itin tinkamos, nes šakoms būdingi įtrūkimai, kurie dažant tampa dar labiau pastebimi.

Profilis 
Griežtų reikalavimų vidaus apdailos lentų formai ar profiliui nėra. Pagal numatytą interjero dizainą galima naudoti tiek lentines, tiek puslentines medines apdailos lentas, klojant jas horizontaliai arba vertikaliai pagal Jūsų pasirinkimą. Neutraliausias sprendimas bus lentos su nuožulniais kraštais, kurios sujungimo vietoje paliks tik mažą įpjovą. Pažymėtina, kad vidaus apdailoje galima naudoti 9 mm storio lentas, tačiau patalpose, kuriose yra padidėjęs ar nereguliarus oro drėgnumas, rekomenduojama naudoti storesnes medžiagas, taip sumažinant išsiplėtimo ir susitraukimo riziką po danga. oro drėgmės pokyčių įtaka.

Paviršiaus apdaila
Dažant apdailos plokštes vietoje, yra didelė rizika, kad nepavyks padengti vienodo storio dažų sluoksnio ir taip užtikrinti tolygų džiūvimą. Todėl geras sprendimas - rinktis pramoniniu būdu dažytas lentas, apdorotas nedulkėtoje patalpoje, esant atitinkamam ir pastoviam temperatūros ir drėgmės režimui, dengiant apdailos medžiagą tiksliai gamintojo nurodyto storio. Tokia apdaila užtikrina aukštą kokybę ir ilgą tarnavimo laiką, be to, esant ypač dideliems kiekiams, pramoninis dažymas gali pasirodyti ir pigesnis.

Apimtis
Skaičiuojant reikiamą vidaus apdailos lentų tūrį, rekomenduojama prie bendros kvadratūros pridėti papildomą 5-10% rezervą. Vėliau užsakyti nedidelį papildomą kiekį bus varginantis ir brangus tiek jums, tiek pardavėjui, ypač pramoniniu būdu dažytų apdailos lentų atveju. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į parduotuvėje nurodytus apdailos lentų matavimo vienetus. Faktiniai kvadratiniai metrai nurodo tikslius lentos, kaip gaminio, matmenis, o vardiniai kvadratiniai metrai nurodo plotą, kurį reikia padengti, neįskaitant grebėstų. Jei minima tikroji kvadratūra, reikalingo medžiagų kiekio skaičiavimai tampa sudėtingesni, nes reikia pridėti milimetrus, kurie bus prarasti jungiant plokštes sujungimo vietose.

Apdailinių lentų laikymas ir montavimas 

Sandėliavimas statybvietėje
Laikant vidaus apdailos plokštes lauke, jos turi būti padengtos iš viršaus ir iš šonų plėvele, kuri apsaugo medžiagą nuo drėgmės ir UV spindulių. Po pakuote, naudojant tarpiklius, reikia palikti pakankamai didelį vėdinimo tarpą, o rekomenduojamas rietuvės atstumas nuo žemės – 15 centimetrų. Jei pakuotė pažeista, ją reikia pataisyti arba pakeisti. Atsižvelgiant į tai, kad vidaus apdailos plokščių drėgnumas gamybos metu yra 12% (+/-2%), siekiant išvengti vėlesnės deformacijos ir įtrūkimų, prieš montuojant medžiagas reikia leisti aklimatizuotis prie patalpų klimato. Todėl optimalus sprendimas - bent dvi savaites juos laikyti patalpoje, kurioje planuojamas įrengimas.

Paviršiaus paruošimas
Montuojant apdailos plokštes reikia atsižvelgti tiek į patalpos drėgmę ir vėdinimą, tiek į dengiamos sienos drėgmę. Jei pamatai yra lygaus paviršiaus arba medinės karkasinės konstrukcijos, bet patalpa sausa ir gerai vėdinama, vidaus apdailos lentas galima montuoti tiesiai ant sienos arba lubų. Esant akmeniui, betonui ir kitoms nelygioms ar šlapioms sienų medžiagoms, apdailos lentas galima tvirtinti prie iš anksto paruošto tašo. Didžiausias atstumas tarp lentjuosčių yra 60 centimetrų (1 pav.).

Sausose ir gerai vėdinamose patalpose lentjuostes galima montuoti per visą ilgį, be vėdinimo tarpų galuose. Drėgnose patalpose, tokiose kaip vonios kambariai ir pirtys, grebėstuose reikia palikti nedidelius tarpus, kurie užtikrina efektyvesnę oro cirkuliaciją tarp sienos ir apdailos lentų (2 pav.).

Tvirtinimo detalės
Vidaus apdailos lentų tvirtinimo detalės tinkamiausios yra cinkuotos vinys, nerūdijantys varžtai arba specialūs spaustukai. Norint dar labiau sumažinti lentų deformacijos riziką, galima naudoti kaltinius arba griovelius. Optimalioje versijoje vinies arba varžto ilgis turi viršyti 1,5 karto apdailos lentos storį. Kad būtų išvengta skilimo pavojaus, tvirtinimo taškas turi būti bent 7-10 cm atstumu nuo lentos galo. Jei planuojama statyti arčiau, prieš tai lentoje reikia išgręžti skylę (3, 4, 5 pav.).

Sujungimo taškai
Montuojant apdailos plokštes vertikaliai, reikėtų pradėti nuo kambario kampo, geriausia – išorinio. Montuojant apdailos lentas horizontaliai, reikia pradėti nuo grindų, o lentos turi būti nukreiptos grioveliu žemyn. Sujungimo vietose su siena, grindimis ir lubomis reikia palikti 10 mm tarpą, kurį vėliau reikia uždengti dekoratyvine juostele. Jei apdailos lentos montuojamos ir ant lubų, ir ant sienos, reikėtų pradėti nuo lubų dangos (6, 7 pav.).